Pelno nesiekianti žiniasklaida – sąvoka, kurią žino nedažnas žmogus. Galbūt todėl, kad nekomerciniai projektai šiuolaikiniame pasaulyje nesusilaukia tiek daug dėmesio. O to priežastis labai paprasta – jie visiškai neturi lėšų reklamai. Už juos kalba jų darbai. Taigi pelno nesiekianti žiniasklaida yra atskaitinga bendruomenei, kurią ji siekia aptarnauti; žiniasklaida, leidžianti bendruomenės nariams dalyvauti jos valdymo ir turinio kūrimo procesuose; atskira žiniasklaidos sektoriaus grupė, egzistuojanti greta komercinės ir viešosios žiniasklaidos . Ši žiniasklaidos rūšis taip pat yra vadinama ir bendruomeninė arba alternatyviąja.
Pelno nesiekianti žiniasklaida atsirado penktajame dešimtmetyje Lotynų Amerikoje, kaip protesto judėjimas alavo kasykloje, o vėliau vystėsi Šiaurės Amerikoje. Tik aštuntajame dešimtmetyje jis persikėlė į Europos žemyną. Seniausia pasaulyje pelno nesiekianti žiniasklaidos bendrovė yra „Christian Science Monitor“. Pasaulyje yra maždaug šimtas tokių įmonių.
Bendruomeninė žiniasklaida gali atlikti įvairias socialines ir kultūrines funkcijas. Ji kuria ryšį, skatina bendrumą, padeda piliečiams geriau įveikti naujus iššūkius, išsaugo kultūrų įvairovę, padeda pagerinti piliečių išprusimą žiniasklaidos klausimais. Taip pat pelno nesiekianti žiniasklaida yra veiksminga priemonė socialinei integracijai. Ji visiems bendruomenės nariams suteikia galimybę dalyvauti diskusijose jiems svarbiais klausimais bei patiems tiesiogiai padėti kurti ir platinti jos turinį.
Taip pat pelno nesiekianti žiniasklaida padeda stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą (žmonių galimybė naudotis įvairiais šaltiniais teikiančiais informaciją, kuria jie pasinaudoję gali susidaryti nuomonę apie tam tikrą įvykį ar reiškinį neveikiami vienos dominuojančios nuomonės formavimo jėgos, - aut. past.), kuris yra labai svarbus demokratinės visuomenės elementas.
Šią žiniasklaidos rūšį dažniausi remia kūrybingi žmonės, kuriems rūpi socialiniai klausimai. Kadangi pelno nesiekianti žiniasklaida turi labai menkus finansinius išteklius, ją dažnai bando paveikti suinteresuotos asmenų grupės, kurios siūlydamos paramą nori, kad būtų reklamuojama jų paslauga ar prekė, arba agituojama balsuoti įvairiuose rinkimuose už tam tikrą kandidatą. Kartais pelno nesiekiančios žiniasklaidos atstovai susigundo pinigais ir ima atstovauti ne visuomenės daugumai, kaip turėtų, o įvairioms mažesnėms tikslinėms grupėms.
Visai neseniai dienraštyje „The New York Times“ žinomi žiniasklaidos specialistai Davidas Swensenas ir Michaelis Schmidtas paskelbė straipsnį, kuriame kalbama, kad šiuo metu galbūt laikas į žiniasklaidą ateiti pelno nesiekiančioms bendrovėms. Tai reiškia, kad jeigu pelno nesiekianti žiniasklaida nori išlikti, jai kuo skubiau reikia keisti finansavimo modelį. “Mes manome, kad visi fondai turi rūpintis bendruomenės informacijos poreikiais demokratijoje“, - savo nuomone šiuo klausimu išreiškė Erikas Newtonas. Finansavimą stabdo ir tai, jog pelno nesiekianti žiniasklaida neturi jokio teisinio statuso bei neturi aiškiai apibrėžtų įgaliojimų.
patiko (3)
Įrašų RSS srautas
Nekomercinė žiniasklaida yra gerai. Tačiau netgi tie kurie ir vysto tuos projektus dažniausiai turi savo interesų.
Arba dar dažniau jinai yra įvelema į kruopščiai suplanuotas agitacines akcijas pati net to nesuvogdama, o tik galvodama, akd atstovauja nepriklausomai spaudai.
http://www.filmai.in/uzeik-24800.html